- aukštas
- 1 aũkštas sm. (2), áukštas (1) 1. Brš, Vdn vieta ant lubų, antlubis: Aũkštas tas pat, kas priekuliškiuose kriautis Šln. Ant aũkšto susideda mūsų ūkininkai visokius naminius daiktus Klp. Užmesk ant aũkšto klumpes Vv. Mesk pliauskas, skalmedžius ant aũkšto, t. y. ant viškų J. Ant áukšto dar reikia spalių pilti, bus gryčia šiltesnė Ssk. Ant gryčios áukšto pabėriau salyklą, greičiau išdžius Rm. Jūsų didelis áukštas Pg. ^ Be kojų, be rankų, ant áukšto užlipa (dūmai) Pn. 2. aukštis, aukštybė: Sakals tuoj kilo į aũkštą VoL335. Cyrulis papurkšt palėkė į aukštą PP22. Pakelk nosį į aũkštą (pažvelk aukštyn) Krž. Iš džiaugsmo šoktų į áukštą visi Lnkv. Užsivertęs žiūrėjo į aukštą Žem. Visi, juos (stiklelius) į aukštą iškėlę, sušuko LzP. Karalaitis labai apsidžiaugė ir iš to džiaugsmo pašoko į aukštą BM255. Nežiūrėk į aukštą išsižiojęs LTR(Šmk). Iš áukšto lėkdamas daiktas insismagina Trgn. Kas rytą saulė kildama kaitina iš aukšto Žem. Garba būk Dievui anta aukšto Mž215. Neturėtumbei galybės ..., kad nebūtų tau duota iž aukšto DP167. ^ Į aukštą nekrisi Sln. 3. gyvenimas, butai bei kambariai, esantys viename namo lygyje: Jo namų du aũkštai Dkš. Pirmieji naujųjų pastatų aukštai paskiriami parduotuvėms sp. Vasarą aukštẽly (kambaryje po stogu) gyventi ir gera, ir gražu Vb. ║ tam tikra lyg ir pakopa drabužyje: Ben dvi sukneles turėjau pasisiuvus an dviejų aukštų Užp. 4. jūros toluma: Renkis, ponas, eisim į aukštą (plauksim toli į jūrą) Nd. 5. Vokietijos pusė (klaipėdiškiuose): Juk ir iš medžio kritęs turi atsipūsti, o dabar nuo aukšto (iš Vokietijos) parėjęs I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.